užryti

užryti
užrýti 1. intr. užėsti, užlesti: Karvė jau ažrìjo – atsvesk Klt. Na, užrijaĩ į tą kiaušinio vietą, štiš lauk! Skr. 2. tr. nustumti ėdant: Kiauliotę baigia ažrýt paršiokas, reikia atskirt Klt. Didysiai meičiukas ažrỹja mažąjį Dglš. 3. tr. nuryti, praryti: O ana, matai, kvėpavo, kvėpavo, traukė kvapą ir ažrìjo žiedą (ps.) Alks. Kas rūko, užrydamas dūmus, sau plaučius gadina Šts. 4. refl. BzF165, LL302, DŽ1 užspringti: Valgys, valgys i ažsirỹja diedukas Dglš. Marod, to[je] sriubo[je] yr ašakų, neužsirýk Jrb. Miežio akuotu gegužė užsiryna, nebkukuo[ja] Dr. Ėskit, svotai, neužsirýkit JV756. Užsirijáu kartą begerdama Šts. Žmogus gūktelėjo, matyt, užsirijęs ašaromis, ir susitvardęs pridūrė J.Avyž. Supjaustau bulbas, kad karvė neažsirýt Aps. Neik tvartan su kąsneliu – galvijai užsiris (priet.) Pnd. | Venckų Adomėlis vieną sekmadienį atbėgo pas jį ir užsirydamas ėmė pasakoti, ką girdėjęs V.Myk-Put. Nei tu eik pas jį, nei tarkis – kalba taryčios užsirýdamas Slm. ^ Kad tu užsirýtum su tais pinigais, tau vis maža! Skrb. Ko žiopsai kaip varna užsirijus LTR(Grk). ║ refl. prk. užsikirsti: Tai laimė, kad šautuvas ažsirìjo – būt nušavęs Dbk. 5. tr. menk. užvalgyti: Neverda nėko: užrỹna parlėkę taip ką Krš. Kad ko itai ažrýt LD428(Ad). Duok nors duonos ažryt Ign. Rytą išleka neėdęs, par pietus ko užrỹna, i viskas Krš. | refl. tr.: Užsirìjęs bile ko, per dienas šliaužiojo KzR. ║ užgerti: Paskui jau nė skatiko neišleis ant vyno [ = vynui], oro tik užris – bematant jau girtas V.Kudir. 6. tr. ko netinkamo suėsti: Aš spėjau, kad paršas ką užrijęs Rmš. 7. tr. menk. ko netinkamo suvalgyti: Užrìjo šuniauogių kokių, paskui tąsos (vemia) Ds. | refl. tr.: Užsirìjo karštų rupučių ir gavo galą Vvr. 8. refl. prk. nutylėti, nepasakyti iki galo: Pusę žodžio pasako ir užsiryja Lp. 9. tr. prk. užmiršti: Užrijau pavardę, nebatminu Ggr. 10. refl. galą gauti: Ir pats plėšės, ir žmones skriaudė, kol užsirijo Brž.
◊ [su] pìrmu ką́sniu užsirýti Skp su viena žmona, vienu vyru pragyventi: Geriau su pìrmu ką́sniu užsirýti negu su antru Ds. Kad tu, vaikel, pìrmu kąsneliù ažsirýtum Užp.
\ ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; pieryti; praryti; priryti; paprisiryti; razryti; suryti; užryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • razryti — ×razryti (hibr.) 1. tr. menk. suvalgyti, suryti: Didelėj draugėj po didelį kąsnelį iškart razrìs Dv. 2. refl. žr. užryti 4 (refl.): Dešrą valgė, razsirìjo Aps. ryti; apryti; atryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • užrijimas — užrijìmas sm. (2) 1. → užryti 1: Per mažai įpylei, toks užrijìmas kiaulėm gerklių neužkiš – žviegs kaip pasiutusios Vb. 2. refl. → užryti 4 (refl.): Miršta vaikai ir dėl užsirijìmo Vb. | Lengvesnis laipsnis užsirijimo nikotinu baigiasi tik… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atryti — tr. 1. N, [K], J, Ob, DŽ1 ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles] Lp. Atrijęs kremtu B. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem[ia] į gerklikę LKT133(Plik). Kol vaikai (lapiukai) maži, jiems… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išryti — 1. tr. Sut, N godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda Krš. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijaĩ? LKT375(Lzd). Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis LTR(Šmk). Paršai pieną išrìjo, išrìjo Mžš. ║… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuryti — 1. tr. SD272,296, R, K, M, DŽ sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį J. Metylių žiedų suvalgau, nurynù Grz. Kaklu sirgo, dar gal nuryti N. Nuryk kąsnį, o paskui šnekėk Jrb. Kaip nurijau tą… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paparyti — (dial.) tr. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, paparìjo vitvisa Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paprisiryti — (dial.) tr. menk. daugeliui prisivalgyti: Bernai rijo rijo, paprisrìjo pilnas koseres Dv. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parsiryti — menk. pasidaryti sau bloga: Pati parsrìjo, tai nors nieko nekaltins Sdk. ryti; apryti; atryti; įryti; išryti; nuryti; paryti; paparyti; parsiryti; perryti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paryti — 1. intr. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas LTR(Ob). 2. intr. menk. pavalgyti: Paryt da turim ko Dglš. Kad norės, i parìs Dglš. Da visi parìję, nėr kas sako Dglš. 3. tr. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius LTR(Grv) …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”